Žyma: Merkurijus

Merkurijaus planeta žinoma nuo pat rašytinės žmonijos istorijos pradžių, tačiau kai kurių šios vidinės, arčiausiai Saulės skriejančios planetos, dalių niekada nebuvo įmanoma pamatyti taip aiškiai, kaip dabar. Prieš dvi dienas „Pasiuntinys“ – Merkurijaus paviršiaus, kosminės aplinkos, geochemijos ir topografijos tyrimų erdvėlaivis-robotas (MESSENGER – MErcury Surface, Space ENvironment, Geochemistry, and Ranging) – jau antrą kartą pralėkė arti planetos paviršiaus ir fotografavo tuos paviršiaus plotus, kurių žemėlapiai buvo gauti tik gana grubiu radaru. Ši nuotrauka fotografuota „Pasiuntiniui“ praskriejus pro planetą ir po 90 min. atsisukus atgal, maždaug 27 tūkstančių kilometrų aukštyje virš Merkurijaus. Tarp gausybės atrastų paviršiaus darinių matyti ir neįprastai ilgi spinduliai, kurie sminga iš jauno kraterio netoli planetos šiaurinio krašto ir tarsi ilgumos dienovidiniai juosia planetą. „Pasiuntinys“ praskries pro Merkurijų dar vieną kartą, o vėliau – 2011 m. – užkurs variklius ir įsisuks į šios planetos orbitą.

Milžiniška Karščio lyguma Merkurijuje yra vienas didžiausių smūginių kraterių Saulės sistemoje. Ji atsirado dar ankstyvojoje Saulės sistemos gyvavimo pradžioje, kai didžiulis asteroido dydžio kosminis kūnas nukrito ant planetos ir išduobė apie 1500 km skersmens žaizdą. Čia matote paryškintų spalvų Merkurijaus vaizdą, tarsi mozaika sudėliotą iš sausio 14 d. nuotraukų, fotografuotu su Dvigubų (siauro ir plataus kampo) spalvotų Merkurijaus fotografijų įranga (MDIS – Mercury Dual Imaging System) iš pro šalį skrendančio „Pasiuntinio“ (MESSENGER (MErcury Surface, Space ENvironment, Geochemistry, and Ranging) iš angl. k. – pasiuntinys) – Merkurijaus paviršiaus, kosminės aplinkos, geochemijos ir topografijos tyrimų erdvėlaivio. Gelsvas lopas – Karščio lyguma. Oranžinės dėmės aplinkui – kaip dabar manoma, ugnikalnių žaizdrai, naujai patvirtinantys, kad Merkurijaus lėkštos lygumos yra užlietos sustingusios lavos. NASA „Pasiuntinys“ be visų kitų naujienų taip pat atrado, kad Merkurijus, kaip ir Žemės planeta, turi visuotinį magnetinį lauką, kuris atsiranda dėl didžiulio planetos branduolio judėjimo, ir kad branduoliui atvėsus planetos paviršius pastebimai susitraukė.

Prieš dvi dienas erdvėlaivis „Pasiuntinys“ (MESSENGER, Mercury Surface, Space Environment, Geochemistry and Ranging probe) tapo antruoju laivu žmonijos istorijoje, praskriejusiu pro Merkurijų. Pirmasis šią planetą, arčiausiai Saulės sukančią ratus, aplankė „Jūrininkas 10“ (Mariner 10) prieš daugiau negu 35 metus. Iš „Jūrininko 10“ gautos Merkurijaus plotų nuotraukos kėlė gausybę klausimų, o viso paviršiaus erdvėlaivis nufotografuoti negalėjo. Todėl dar daug apie šią planetą, lietuvių vadintą Saulės dukra Vaivora, yra nežinoma. Šią savaitę „Pasiuntinys“ pro Merkurijų pralėkė pirmą iš trijų numatytų kartų. Per kitus kelis metus erdvėlaivis dar du kartus apsuks aplink mįslingąją planetą, kol galiausiai 2011 m. ims ridentis Merkurijaus orbitoje – šiuo metu „Pasiuntinys“ skrieja per greitai, kad jį pagautų planetos trauka ir sulaikytų orbitoje. Prieš dvi dienas iš „Pasiuntinio“ fotografuotoje nuotraukoje matyti ta Merkurijaus dalis, kurios taip smulkiai dar niekas anksčiau nebuvo fotografavęs. Šiomis dienomis tikimasi gauti dar daugiau raiškių planetos vaizdų. Manoma, kad iš erdvėlaivio gaunami duomenys padės astronomams aiškiau suprasti, kaip susidarė Merkurijaus paviršius ir kodėl jis toks tankus.

Merkurijų šiomis dienomis galite išvysti prieš pat aušrą – tai ryškiausia „žvaigždė“ virš rytų horizonto. Beveik prieš dvi savaites Merkurijus perėjo per Saulės skritulį jau antrąjį kartą žmonijos dvidešimt pirmajame amžiuje. Čia – trimatis vaizdas, dar vadinamas anaglifu, kurį reikėtų žiūrėti pro raudonus-mėlynus akinius. Raudonų-mėlynų akinių kairė akis turi būti raudono filtro, dešinė – mėlyno. Juos lengva pasigaminti iš spalvotų filtrų, parduodamų raštinės reikmenų parduotuvėse. Vaizde sudėtos Saulės ir Merkurijaus – arčiausiai mūsų gimtosios žvaigždės skriejančios planetos – iš kosmoso fotografuotos nuotraukos, kad galėtume pasigrožėti trimačiu Merkurijaus perėjos vaizdu. Saulės skritulio nuotrauka gauta iš Hinodės (Hinode, iš japonų kalbos – saulėtekis) observatorijos, paleistos iš Učinouros (Uchinoura) kosminio centro ir skriejančios neaukštai aplink Žemę. Ši observatorija, nusitaikiusi į Saulę, stebėjo Merkurijaus perėją. Tačiau, kad galėtume matyti aiškų planetos vaizdą, ant tamsaus šešėlio uždėta didelės skyros planetos grublėto paviršiaus nuotrauka, daryta pagal duomenis iš Marinerio 10 (Mariner 10) tarpplanetinės stoties, 3 kartus praskriejusios pro Merkurijų 1974 m. ir 1975 m.