Ar Marsas žemiečių danguje matyti visada toks pats? Ne. Kadangi ir Žemė, ir Marsas sukasi aplink Saulę, regimasis kampinis Marso dydis, stebimas iš mūsų planetos, keičiasi. Čia matote 30 vienodo mastelio nuotraukų, fotografuotų 2007–2008 m. iš Enskedo (Enschede) miesto Olandijoje. Kada Žemė ir Marsas yra skirtingose Saulės pusėse, Marsas atrodo palyginti mažas. Ir atvirkščiai, kada Žemė ir Marsas skriedami atsiduria arti vienas kito, raudonoji planeta žiba didžiulė ir šviesi. Didžiausias regimas Marsas per pastaruosius metus buvo 2003 m. rugpjūtį per priešpriešą (opoziciją) – būdamas arčiausiai Žemės. Kadangi Marsas skrieja gerokai toliau nuo Saulės, negu Žemė, jis nekeičia fazių, kaip Mėnulis. Nuotraukose gerai matoma Marso šiaurės ašigalio kepurė, tamsūs ir šviesūs paviršiaus plotai, debesys ir keliose pirmose nuotraukose – visą planetą apgaubusi smėlio audra. Kita planetų priešprieša, kai Žemė vėl skries arčiausiai Marso, bus 2010 m. pradžioje.
