Žyma: Mėnulis

Šie trys didžiuliai senoviniai smūginiai krateriai pūpso šiaurės rytiniame Debesų jūros (Mare Nubium) krante, Mėnulyje. Sudėtinėje nuotraukoje iš kairės į dešinę išsirikiavę krateriai, praminti Ptolemėjumi, Alfonsu ir Arzacheliu. Tai išties įspūdingai ryški, mokslininkų daug tyrinėtos srities nuotrauka. Šešėliai išryškina milžiniškų kraterių byrančius šlaitus ir viduryje iškilusias viršukalnes. Atidžiai įsižiūrėję galite rasti ir 110 km ilgio Stačiąją Sieną – 200-300 metrų aukščio sprūdį (dešinėje, žemiau), ir paslaptingąją mažyčių Deivio kraterių grandinę (apačioje Ptolemėjaus). Ši puiki Mėnulio paviršiaus nuotrauka primena tuos vaizdus, kuriuos paskutinius fotografavo automatinis erdvėlaivis Reindžeris 9 (Ranger 9), kol sudužo 108 km pločio Alfonso krateryje 1965 m. kovą.

Šios nakties pilnaties proga, pirmosios 2007-aisiais metais, pateikiame šias dvidešimt nuotraukų. Pradedant nuo viršutinės kairiosios iki apatinės dešiniosios nuotraukos išrikiuoti mūsų planetos palydovo vaizdai, fotografuoti kiekvieną pilnatį nuo 2005 m. gegužės iki 2006 m. gruodžio. Pilnatys čia išrikiuotos to paties mastelio, taigi skirtingi Mėnulio dydžiai yra tikri – palyginkite pvz. 2006 m. pradžios ir pabaigos nuotraukas. Nors kartais žmonėms atrodo, kad Mėnulis padidėja būdamas arti horizonto, tačiau iš tikrųjų palydovo, skriejančio nevisai apskrita orbita, dydžiai skiriasi priklausomai nuo jo atstumo iki Žemės. Geriau įsižiūrėjus galima išvysti ir Mėnulio svyravimą, vadinamą libracija – tai yra tai, kad Mėnulis ne visada mums atsukęs tą pačią savo rutulio pusę.

Per rugsėjo 7 d. užtemimą Mėnulis praplaukė per Žemės šešėlį. Nusidriekęs į tamsią erdvę, Žemės metamas kūgio pavidalo šešėlis turi dvi dalis: šviesesnę, išorinę dalį – pusšešėlį (penumbrą) ir tamsesnę, vidinę – šešėlį (umbrą). Šio užtemimo metu Mėnulis vos kliudė tamsųjį šešėlį, tad tik kraštas buvo pastebimai užtemdytas. Tačiau reginys vis tiek patraukė naktinio dangaus mėgėjų akį. Šioje nuotraukoje užsidegę Mėnulio stebėtojai nubrėžė ribas, maždaug žyminčias pusšešėlį ir šešėlį, norėdami palyginti juos su Žemės palydovo skersmeniu. Žinoma, tai tik šešėlių teatras.

Viename atskirame kadre niekaip nepavyktų nufotografuoti ir blankių žvaigždžių, ir švelnių Mėnulio atspalvių. Tačiau tai pavyko šioje sudėtinėje nuotraukoje, kurioje skaitmeniniu būdu sujungta penkiolika šviesaus priešpilnio Mėnulio ir žvaigždėto dangaus, atidžiai fotografuotų, didelės raiškos kadrų. Įspūdingos Žemės palydovo spalvos yra iš tikrųjų, tačiau čia gerokai paryškintos. Jos žymi skirtingą paviršiaus cheminę sudėtį. Ir nors tokių spalvų žmogaus akimi nepamatysite net pro teleskopą, Mėnulio stebėtojai šiąnakt galės grožėtis stulbinančiu jo pasirodymu. Skaistusis pusmėnulis bus matomas Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Australijoje.

Jei žmogus galėtų matyti gama spindulius – fotonus, nešančius milijoną ar daugiau kartų didesnę energiją, negu regimoji šviesa – Mėnulis spindėtų ryškiau negu Saulė! Stulbinantį atradimą iliustruoja šis Mėnulio vaizdas, sudėtas iš 1991 m. balandžio – 2000 m. birželio mėn. kadrų, darytų pro gama spindulių teleskopą EGRET (Energetic Gamma Ray Experiment Telescope, EGRET), esantį NASA Komptono (Compton) gama spindulių observatorijoje, skriejančioje orbitoje aplink Žemę. Nuotraukose, darytose jautriausiu iš visų tokio tipo instrumentų, blyškios Saulės net nematyti, nes ji skleidžia nepaprastai blausius gama spindulius. Tačiau kodėl mažasis Žemės palydovas toks ryškus? Didelės energijos dalelės, vadinamos kosminiais spinduliais, nuolat smūgiuoja į neapsaugotą Mėnulio paviršių, sukurdamos gama spindulių fotonus. EGRET gama spindulių nuotrauka nėra pakankamai detali, kad joje galima būtų įžiūrėti paviršiaus detales ar net Mėnulio skritulį, tačiau aiškiai matyti gama spindulių švytėjimas. Vis dar vienintelis toks, gama spindulių vaizdas buvo sudėtas iš aštuonių kadrų, darytų 1991 – 1994 m., apimančių maždaug 40 laipsnių žiūrėjimo kampo. Gama spindulių švytėjimo stiprumą atitinka skirtingos, dirbtinai priskirtos spalvos.

Astronomai ėmė tvirtinti, kad Mėnulis padarytas iš šviežio sūrio. Tai yra, jo bazalto uolienos yra labai mažo tankio, ir jų didelis virpesių pralaidumas visai nepanašus į Žemės kietųjų uolienų, tačiau labai primena šviežio sūrio savybes. Netgi tikinama, kad vėliau šis šviežias sūris gali sugesti. Nors tai gal tik Melagių dienos pokštas… Šią gerokai perdirbtą nuotrauką 1965 m. nufotografavo Reindžerio 9 (Ranger 9) zondas keletas minučių iki sudužimo. Mitas, kad Mėnulis padarytas iš šviežio sūrio gyvuoja beveik 500 metų. Pasirodo, kad ir pačios neįtikinamiausios pasakos gali slėpti tiesos dalelę.