Žyma: Mėnulis

Žemės palydovas paprastai būna nuklotas švelnių pilkšvų ar gelsvų šešėlių. Bet šioje įspūdingoje pilnėjančio Mėnulio nuotraukoje menki atspalvių skirtumai buvo gerokai padidinti. Visiems pažįstama Ramybės jūra – mėlyna, matoma į dešinę nuo centro. Baltos linijos sklinda nuo Tycho kraterio apačioje, o Koperniko krateris, į kairę nuo nuotraukos centro, atrodo rausvas. Skirtingos spalvos, nors ir gerokai paryškintos, atitinka tikrą paviršiaus cheminę sudėtį: mėlyna spalva žymi plotus, kuriuose gausu titano, oranžinė ir rausva – mažai titano ir geležies. Sulyginti su grunto pavyzdžiais, atgabentais į Žemę Apolono (Apollo) misijų metu, panašūs spalvoti paviršiaus vaizdai, gauti iš erdvėlaivių, buvo naudojami tyrinėjant visą Mėnulio paviršių.

Tamsaus dugno, 95 kilometrų skersmens Platono krateris (viršuje) ir saulės nušviestos Mėnulio Alpių viršūnės gerai matomos šioje ryškioje skaitmeninėje palydovo paviršiaus mozaikoje. Nors Alpės Žemės planetoje iškilo per milijonus metų, lėtai slenkant žemynams, manoma, kad Mėnulio Alpės atsirado netikėtai į paviršių atsitrenkus asteroidui, kurio smūgio vietoje liko lyguma, praminta Lietų jūra. Gana lygus, lava užlietas jūros dugnas matomas šioje nuotraukoje besitęsiantis į kairę. Į akis krentanti tiesi griova, kertanti kalnagūbrį apačioje, kairėje, vadinama Mėnulio Alpių tarpekliu, tęsiasi apie 160 kilometrų ir daugiausia yra 10 km pločio. Žinoma, pati aukščiausia, šviesi – matoma nuotraukos apačioje, per vidurį – Alpių viršukalnė pavadinta Monblanu (baltuoju kalnu) ir siekia daugiau nei 3 kilometrus virš Mėnulio paviršiaus. Kadangi nėra atmosferos, viršukalnių nedengia sniegas, taigi jos nelabai tiktų Žiemos olimpinėms žaidynėms. Tačiau apie 70 kg svorio slidininkas žemietis Mėnulyje tesvertų vos 11 kg.

Šioje nepaprastoje teleskopinėje nuotraukoje, nufotografuotoje šios savaitės pradžioje, rugsėjo 19 d. Štutgarte, Vokietijoje, – tamsiai oranžinė, jau imanti dilti, Mėnulio pilnatis, kabanti prie pat rytinio horizonto. Šiandien – tiesą sakant Lietuvoje jau bus rugsėjo 23 d. 0 val. 23 min. – ateis lygiadienis, žymintis astronominio rudens pradžią Šiauriniame Žemės pusrutulyje. Taigi Mėnuo nuotraukoje – jau beveik rudeninis. Nukeliavusi ilgą kelią per atmosferą, Mėnulio šviesa nusidažo oranžine spalva. O šviesos spinduliai, lūžtantys skirtingu kampu, sukuria aiškia matomus raudoną (apačioje) ir žalią (viršuje) Mėnulio apvadus. Čia galite išvysti ir plazdantį plonytį raudoną miražą po pilnatimi, padidintą įklijoje. Tai tas pats raudonas apvadas, atmosferos išdidintas ir iškraipytas. Dėl tos pačios priežasties, dėl ko Mėnulis liepsnoja raudonai – Saulė užsiplieskia žaliai.

Pamenate, kada Mėnulis buvo jaunas? Ogi praeitą pirmadienį. Gegužės 9-ąją, liaunam Mėnulio pjautuvui buvo vos 34 val. ir 18 min. amžiaus. Na, gerai… Skaičiuodami Mėnulio amžių per visą fazių kitimo laiką, nuo jaunaties iki pilnaties ir vėl atgal, niekada nesuskaičiuosime daugiau nei 29 ir pusę dienos. Visgi paprastiems dangaus stebėtojams verta pasižvalgyti į nepaprastai žavų plonytį pjautuvą, geriausiai pastebimą tamsėjančiame vakariniame danguje po saulėlydžio. Astronomui Štefanui Zaipui (Stefan Seip) pasisekė – praeitą pirmadienį, teleskopu stebėdamas jaunąjį Mėnulį ten pagavo ir lėktuvą, skrendantį priekyje tolimojo pjautuvo. Dideliame aukštyje įspūdingas lėktuvo pėdsakas atspindi rausvą, už vakarinio horizonto pasislėpusios Saulės, šviesą.