Bangas keliantis palydovas Saturno žieduose

Kaip atsiranda smulkios bangelės Saturno žieduose? Mokslininkai pastebėjo, kad Kilerio tarpą ribojantys žiedai neįprastai banguoja. Tokios vilnelės pirmą kartą buvo pastebėtos praeitų metų liepą, ir šioje nuotraukoje aiškiai matomos. Nuotrauka – skaitmeniniu būdu sudėta mozaika vaizdų, anksčiau šį mėnesį gautų iš automatinio erdvėlaivio Kasinis (Cassini), skriejančio orbitoje aplink Saturną. Žiedai, sudaryti iš galybės mažų dalelių, juosiantys Saturną, atrodė ne taip, kaip visada. Patyrinėjus nuotraukas iš arčiau pasimatė ir priežastis – mažytis palydovas, kaip tik dabar lekiantis Kilerio tarpu. Iki šiol nežinomas palydovas yra apie 7 km skersmens ir jo spindesys toks pats, kaip ir šalimai esančio žiedo dalelių. Matyt, kaip tik jo gravitacija sutrikdo arti skriejančių žiedo dalelių orbitas ir jos ima vilnyti artyn tolyn, kai tik pro šalį skrenda mažytis palydovas. Kadangi vidinių žiedų dalelės skrieja greičiau negu išorinių, banguoti ima tik vedančios vidinių žiedų dalelės ir atsiliekančios išorinių.

Titano ir Dionės pusmėnuliai

Kaip atrodytų dangus su daugeliu mėnulių? Toks jis virš Saturno . Jei palydovai planetos skliaute matomi vienas šalia kito, sutampa ir jų fazės. Dviejų žymiausių Saturno palydovų pjautuvai nufotografuoti iš automatinio Kasinio (Cassini) erdvėlaivio, skriejančio aplink Saturną. Nuotraukos kairiajame apatiniame kampe – Titanas , vienas didžiausių palydovų Saulės sistemoje , amžinai apgaubtas debesų. Neseniai Hoigenso (Huygens) zondas nusileido ant Titano ir perdavė žmonėms pirmuosius jo neįprasto paviršiaus vaizdus. Dešinėje, viršuje – Dionė, mažiau nei ketvirčio Titano skersmens, neturinti pastebimos atmosferos. Dionė , nors atrodo mažesnė, fotografuojant nuotrauką buvo perpus arčiau, negu Titanas.