Žyma: Plutonas

Paskelbta

Makeimakei Saulės sistemos pakraštyje

Neseniai atrasta nykštukinė planeta Makeimakei (angl. rašoma Makemake, polineziečių (rapanujų) kalba tariama Mákei mákei) yra vienas didžiausių objektų, skriejančių išorinėje Saulės sistemos dalyje – toliau už Neptūno orbitos. Velykų saloje, Ramiajame vandenyne, gyvenančių rapanujų mitologijoje Makeimakei yra žmoniją sukūręs dievas, derliaus ir tangata manu (žmonių-paukščių) kulto vyriausiasis dievas. Akmenyse iškaltuose piešiniuose jis vaizduojamas kaip žmogus su paukščio galva. Maiklo Brauno (Michael (Mike) Brown) iš Kalifornijos technologijos instituto (Caltech) vadovaujama komanda išorinės Saulės sistemos planetėlę atrado 2005 m. Iš pradžių ji buvo žymima 2005 FY9, kol visai neseniai astronomai jai suteikė dievo kūrėjo vardą. Makeimakei nykštukinė planeta – viena iš Koiperio juostos objektų, ji nedaug mažesnė už Plutoną, skrieja aplink Saulę vos šiek tiek toliau už Plutoną ir žemiečių danguje matoma nedaug blausesnė negu Plutonas . Tačiau Makeimakei orbita daug labiau pasvirusi į ekliptikos plokštumą negu Plutono. Naujojoje planetų klasifikacijoje ji priskiriama nykštukinių planetų grupei ir naujajam plutoidų pogrupiui: Makeimakei yra trečiasis plutoidas po Plutono ir Eridės (Eris). Astronomai nustatė, kad Makeimakei yra rausvas pasaulėlis, ir kaip matyti iš spektrinių duomenų, tikėtina, dengiamas sušalusio metano. Kadangi Makeimakei paviršiaus nuotraukų dar neturime, norėdami parodyti, kokia galėtų būti tolimoji planetėlė, drąsiai čia pateikiame dailininko iliustraciją, kurioje buvo pavaizduota Sedna, spėjama irgi panaši į Makeimakei. Iliustracijoje matyti ir menamas palydovas, ir blyški Saulė tolumoje.

Paskelbta

Niktė ir Hidra

Atrasti 2005 m. viduryje, mažieji Plutono palydovai iš pradžių laikinai buvo pažymėti S/2005 P1 ir S/2005 P2. Tačiau dabar jau oficialiai pakrikštyti vardais Niktė ir Hidra (Nix, Hydra). Palyginus su Plutono (2360 kilometrų skersmens) didžiuoju palydovu Charonu (1210 km skersmens), vidinis palydovas Niktė ir išorinis Hidra visai mažyčiai: vos 40 ir 160 km skersmens. Plutonas ir Charonas šviečia pakankamai ryškiai, ir šioje Hablo (Hubble) kosminio teleskopo nuotraukoje jų skleidžiama šviesa suskyla kryžiumi dėl difrakcijos. Tačiau Niktė ir Hidra yra 5 tūkstančius kartų blausesni už Plutoną – jų matyti tik šviesos taškeliai. Vardai mažyliams palydovams tolimojoje Plutono sistemoje duoti neatsitiktinai. Graikų mitologijoje Niktė (naktis) buvo pirmapradė nakties deivė, Charono motina. Hidra – devyngalvė pabaisa, o dabar skriejanti aplink devintąją Saulės sistemos planetą. Palydovų vardų pirmosios raidės taip pat atitinka į Plutoną šiuo metu skrendančio, automatinio kosminio erdvėlaivio „Naujieji horizontai“ inicialus.

Paskelbta

„Naujieji horizontai“ skrenda į Plutoną

Tikslas – Plutonas. Erdvėlaivis „Naujieji horizontai“ riaumodamas pakilo iš aikštelės Kanaveralo iškyšulyje, Floridoje, JAV, ir pasuko link tolimųjų Saulės sistemos pakraščių. Šis erdvėlaivis – vienas greičiausių iš kada nors žmonių pagamintųjų – pralėkė pro Mėnulį praėjus vos 9 val. po pakilimo ir nusitaikė į Jupiterį, pro kurį praskries 2007 m. pradžioje. Tačiau, net lėkdamas daugiau nei 75 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu, žmonių sukurtas kosminis laivas „Naujieji horizontai“ pasieks Plutoną tik 2015 m. Plutonas, devintoji ir kol kas toliausia Saulės sistemos planeta, iki šiol vienintelė likusi nelankyta erdvėlaivių ir nefotografuota iš arčiau. Po devintosios planetos šis automatinis erdvėlaivis aplankys vieną ar kelis Koiperio juostos objektus, skriejančius toliau net už Plutoną. Nuotraukoje matote erdvėlaivį „Naujieji horizontai“, kylantį į šaltąjį kosmosą galingos Atlas V raketos viršugalvyje.

Paskelbta

Galimi Plutono palydovai

1930 m. mokslininkai Saulės sistemos pakraštyje atrado skriejantį mažytį ledinį Plutoną. O 1978 m. iš Žemės vykdomais stebėjimais rastas ne toks jau mažas Plutono palydovas Charonas. Šiemet Hablo kosminis teleskopas aptiko dar du galimus Plutono šeimos narius. Laikinai žymimi S/2005 P1 ir S/2005 P2, du tikėtini palydovai matomi skriejantys orbitose prieš laikrodžio rodyklę, apie 44 tūkstančius kilometrų nuo Plutono. Čia pateiktas, šias dvi skvarbias Hablo (Hubble) kosminio teleskopo nuotraukas skiria trys dienos. Du maži, blausūs palydovai buvo rasti dar 2002 m. Hablo teleskopo nuotraukose, tačiau tik ateinančių metų vasarį planuojami tyrimai, kurie patvirtins jų atradimą viso pasaulio mokslininkams. Palyginus su Plutonu ir Charonu, kurių skersmuo yra 2300 ir 1300 kilometrai, naujieji palydovai yra visai nedidukai – jų skersmuo tarp 60 ir 200 km. Palydovų orbitos driekiasi viduje Koiperio juostos, už Neptūno orbitos esančios srities. Taigi Plutono sistema gali būti pirmasis žinomas keturnaris Koiperio juostos objektas.

Paskelbta

Ar 2003 UB313 yra dešimtoji planeta?

Ar atrasta dešimtoji planeta? Manoma, kad neseniai pastebėtas Saulės sistemos kūnas, žymimas 2003 UB313, skriejantis du kartus toliau negu tolimiausia planeta Plutonas, yra jo dydžio ar netgi dar didesnis. Blausiam 2003 UB313 pavyko taip ilgai likti nepastebėtam, kadangi jis skrieja gerokai pasvirusia orbita (44 laipsnių). Daugelis astronomų spėja, kad yra daugybė kitų ledinių kūnų, didesnių už Plutoną ir tikėtina skriejančių Koiperio juostoje, Saulės sistemos pakraščiuose. Jeigu taip yra ištikrųjų, ir jei bus rasta arčiau už 2003 UB313 skriejančių objektų, dar per anksti atrastąjį 2003 UB313 vadinti dešimtąja planeta. Iliustracijoje matote dailininko pieštą spėjamą 2003 UB313 vaizdą. Ryški žvaigždė dešinėje – taip turėtų atrodyti Saulė. Visas pasaulis nekantriai laukia Tarptautinės astronomų sąjungos sprendimo – ar 2003 UB313 imti vadinti planeta, ar bent jau suteikti ne numeruotą pavadinimą.

Paskelbta

Rastas Saulės sistemos kūnas, didesnis už Plutoną

Ar tai – dešimtoji planeta? Blausus, lėtai judantis taškas rastas kompiuteriu be abejonės yra vienas iš Saulės sistemos pakraščiais skriejančių kūnų, ir jis ne mažesnis už Plutoną. Kūnas, žymimas 2003 UB313, skrieja aplink Saulę daugmaž 100 kartų toliau negu Žemė ir daugiau nei du kartus toliau negu Plutonas (tolimiausia planeta). Tokiame tolyje vienišas apvalus objektas gali spindėti taip ryškiai kaip 2003 UB313 tik tokiu atveju, jei jis bent jau Plutono dydžio ir atspindi visą šviesą. Kadangi 2003 UB313 tikrai nėra visiškai spindus, jis turėtų būti gerokai didesnis. Vieną iš atradimo nuotraukų matote viršuje, padidintą ir pašviesintą. Pirmą kartą 2003 UB313 buvo rastas nuotraukose, gautose automatiniu 1,2 m Samuelio Osčino (Samuel Oschin) teleskopu Palomaro observatorijoje Kalifornijoje, JAV.

Paskelbta

Tikrosios Plutono spalvos

Plutonas daugiausia rudas. Šioje nuotraukoje matote tikrąsias Plutono spalvas ir visas šiuo metu įmanomas nufotografuoti paviršiaus detales. Nors dar nė vienas žmonių sumeistrautas laivas nebuvo nuskridęs iki tolimojo pasaulio, erdvėlavis „Naujieji horizontai“ šių metų sausį pakilo nuo mūsų planetos paviršiaus ir, tikimąsi, pasieks Plutoną 2015 m. Mokslininkai vis dar smarkiai ginčijasi dėl Tarptautinės astronomų sąjungos sprendimo Plutoną išmesti iš planetų sąrašo ir priskirti naujajai – planetų-nykštukių klasei. Šis planetos-nykštukės žemėlapis sudarytas iš Žemės stebint kintantį Plutono ryškumą tada, kai jis iš dalies buvo užtemdytas savo paties palydovo Charono. Todėl čia matote tą Plutono skruostą, kuris atsuktas į Charoną. Plutone vyraujanti ruda spalva, manoma, atsiranda dėl sušalusio metano nuosėdų, kurias apšviečia blausi, tačiau didelės energijos Saulės šviesa. Tamsi juosta truputį žemiau šaltosios nykštukės pusiaujo turbūt slepia daug sudėtingesnio pavidalo darinius, tačiau šiuo metu galima tik apytikriai spėlioti, kas tai galėtų būti.