Žyma: Skalikai

M51 įrašas žymiajame Šarlio Mesje (Charles Messier) kataloge, gal net pats pirmasis apie spiralinius darinius – tai didžiulė aiškiai matomų spiralių galaktika, astronomų dar žymima NGC 5194. Daugiau negu 60 tūkstančių šviesmečių skersmens galaktikos M51 vijos ir dulkių juostos regimai tiesiasi link savo kaimynės galaktikos dešinėje – NGC 5195. Astronomai pasitelkę Hablo (Hubble) kosminio teleskopo pažangią tyrimų kamerą (Advanced Camera for Surveys) jau nebe pirmą kartą fotografavo žymiąją sąveikaujančių galaktikų porą. Gautą vaizdą dar paaštrino, paryškino spalvas ir ryškumą blausesnėse vietose taip, kad būtų matyti dulkių gyslos ir plačios juostos, kertančios mažąją kaimynę, tačiau šešėliuose neprapultų pati M51 visuma ir jos šerdis. Ši galaktikų porelė yra už maždaug 31 milijonų šviesmečių nuo mūsų. Žemės planetos danguje ją galite atrasti netoli Didžiųjų Grįžulo Ratų „ienų“ paskutinės žvaigždės, nors iš tikrųjų galaktikos pažymėtos nedidelio Skalikų žvaigždyno ribose.

Daugiausia garbės paprastai susilaukia didžiosios spiralinės galaktikos. Simetriškai nusidriekusios puošnios spiralinės vijos, nusagstytos jaunų, šviesių žydrųjų žvaigždžių spiečių išties traukia žvilgsnį. Tačiau mažytėse netaisyklingosiose galaktikėlėse, tokiose kaip NGC 4449, kuri nuo mūsų nutolusi apie 12 milijonų šviesmečių, taip pat gimsta žvaigždės. Ir iš tiesų aiškioje nuotraukoje pro Hablo (Hubble) kosminį teleskopą iš arti matyti gausybė rausvų žvaigždėdaros sričių ir jaunų žydrųjų žvaigždžių spiečių, šioje daug tyrinėtoje galaktikėlėje. Tarsi nedidukė sala Visatoje, mažiau negu 20 tūkstančių šviesmečių skersmens galaktika dydžiu panaši ir dėl to dažnai lyginama su mūsų gimtosios Galaktikos palydove – Didžiojo Magelano Debesies galaktika. NGC 4449 priklauso galaktikų grupei, nuo Žemės matomai Skalikų žvaigždyno plotuose.

Kartais atrodo, kad visa garbė tenka didingosioms spiralinėms galaktikoms. Naujai susikūrę, šviesūs, žydri žvaigždžių spiečiai išilgai puošnių, simetriškų spiralinių vijų iš tiesų prikausto dėmesį. Bet mažose netaisyklingose galaktikose, tokiose kaip NGC 4449, taip pat kuriasi žvaigždės. Ši gerai ištirta galaktika yra nutolusi apie 12 milijonų šviesmečių nuo Saulės. Ji dydžiu panaši į mūsiškės Galaktikos palydovę – Didžiojo Magelano Debesies galaktiką, su kuria dažnai lyginama. Čia – puiki spalvota nuotrauka, kurioje geria matyti NGC 4449 skersė, taip pat būdinga Didžiojo Magelano Debesies galaktikai, nusėta jaunų, žydrų žvaigždžių spiečių. Galaktikos apačioje rausvai švyti vandenilio atomų dujos, išduodančios masyvių žvaigždžių gimimo plotus. NGC 4449 priklauso grupei galaktikų Skalikų žvaigždyne. Astronomai mano, kad NGC 444 žvaigždėdarą paveikė sąveika su kaimyninėmis galaktikomis.

Verpeto galaktika yra pavyzdinė spiralinė galaktika. Būdama vos už 30 milijonų šviesmečių ir 60 tūkstančių šviesmečių skersmens, žymima M51 arba NGC 5194, ji yra viena šviesiausių ir įspūdingiausių galaktikų mūsų danguje. Čia matote skaitmeniniu būdu sudėtas ir paryškintas blausias nuotraukas, gautas iš Žemėje, Kit Pyko (Kitt Peak) nacionalinėje observatorijoje, esančio 90 cm teleskopo ir iš kosmose skriejančio Hablo (Hubble) kosminio teleskopo. Pro gerus žiūronus galima įžiūrėti Verpetą Skalikų žvaigždyne. M51 yra Sc potipio spiralinė galaktika, vyraujanti visoje galaktikų grupėje. Astronomai spėja, kad Verpeto spiralės taip susisuko dėl gravitacinės sąveikos su mažesne galaktika, likusia šio skaitmeniniu būdu paaštrinto vaizdo viršuje.