Dulkėtasis ūkas NGC 1333 regimojoje šviesoje matomas kaip atspindžio ūkas – nežemiškų žydrų atspalvių, kuriuos nulieja nuo dulkių atsispindinti žvaigždžių šviesa. Tačiau ilgesnių – infraraudonųjų – šviesos bangų vaizdas kitoks: dulkės šviečia pačios. Užvedę kompiuterio pelę virš ūko, išvysite ant regimosios šviesos nuotraukos uždėtą, sutartinėmis spalvomis pažymėtą, infraraudonųjų spindulių vaizdą, darytą pro Spitzerio kosminį teleskopą. Skvarbi infraraudonoji nuotrauka atidengia jaunąsias žvaigždes, kurias paprastai slepia jas pagimdę dulkių debesys. Aplinkui ūką verda žalsvų gniužulų ir sruogų – tai naujagimių žvaigždžių tolyn išspjauti kosminės medžiagos pliūpsniai, atsitrenkę į šaltus debesis. Visumoje tokia netvarka erdvėje gali būti labai panaši į tą, kurioje prieš daugiau negu 4,5 milijardus metų susikūrė mūsų Saulė. NGC 1333 yra vos už tūkstančio šviesmečių, Persėjo žvaigždyne.
