Paskelbta

Planetos perėja per Saulę

Šiandien įvyks astronominis reiškinys, kurio dar joks šiuo metu gyvas žmogus nėra matęs. Venera praskries tiesiai prieš Saulę. Toks planetos kelias, vadinamas perėja, paskutinįkart susiklostė 1882 m. ir pateko į viso pasaulio naujienų pirmuosius puslapius. Šiandienos perėja visa apimtimi bus matoma Europoje ir didžiojoje dalyje Azijos bei Afrikos. Šiaurrytinė Šiaurės Amerikos dalis matys tekančią Saulę jau su užslinkusiu tamsiu Veneros tašku. Niekada nežiūrėkite tiesiai į Saulę, net ir su Venera priekyje. Kadangi Merkurijus skrieja visai arti Saulės, jis kertą žvaigždės skritulį kas kelerius metus. Iš tiesų ši nuotraukų mozaika – iš Merkurijaus užpraeitos perėjos 1999 m. lapkritį. Ar kas nors iš šiandienos gyvųjų dar kada pamatys Veneros perėją? Žinoma taip, nes kitas kartas įvyks 2012 m.

Paskelbta

Spalvotasis debesis apie Gyvatnešio Ro

Daug įspūdingų Gyvatnešio Ro debesies spalvų rodo jame vykstančius procesus. Žydros sritys atsiranda daugiausia dėl šviesos atspindėjimo, kadangi žydrieji Gyvatnešio Ro žvaigždės ir kaimyninių žvaigždžių spinduliai šioje ūko dalyje vaiskiau atsispindi, negu raudonieji. Dangus Žemėje dienos metu irgi žydras dėl tos pačios priežasties. Raudonos ir geltonos debesies sritys šviečia visų pirma dėl atominių ir molekulinių dujų emisijos. Kaimyninių žvaigždžių šviesa, iš kurių šviesiausia – Antaris, išmuša elektronus iš dujų, kurios ima šviesti, kai elektronai vėl prisijungia. O tamsios sritys atsiranda dėl šviesą sugeriančių dulkių, kurios atsiranda jaunųjų žvaigždžių atmosferose. Gyvatnešio Ro žvaigždę supantys tarpžvaigždinės medžiagos tumulai, prasiveržę į priekį už kamuolinio spiečiaus M4, matomo kairėje, apačioje, dar labiau spalvoti, nei gali pamatyti žmogaus akis – debesis išskiria šviesą visų ilgių bangose, nuo radijo iki gama spindulių.

Paskelbta

Lęšio debesis virš Havajų

Ar debesys geba išdarinėti tokius triukus? Iš tikrųjų šioje nuotraukoje yra net keli debesys, sulipę krūvon vienas virš kito į vieną įspūdingą lęšio debesį. Paprastai oro srautai stipriau juda horizontaliai negu vertikaliai. Tačiau kartais, kai vėjas pučia nuo kalnų ar kalvų, gana stipriai ima traukti vertikaliai, orui nusistovėjus. Sausas oras viršuje sluoksniais prisisotina drėgmės, ir ten, kur atsiranda drėgmės, susidaro debesis. Dėl to gali atsirasti ir kelių sluoksnių lęšio debesis. Ši nuotrauka daryta netoli Mauna Kea kalno Havajuose, JAV.

Paskelbta

Astronominė savaičių antklodė

Rankdarbių meistrė ir astronomijos mėgėja Džudė Ros (Judy Ross) sukūrė šią įdomią antklodę ir pavadino ją „Astronomine savaičių antklode“. Džudė dirbo ištisus metus, kol sudėliojo 180 cm pločio ir 210 cm aukščio antklodę iš 52 atskirų paveikslų – po vieną kiekvienai metų savaitei. Paveikslų temas, kaip ji pati sako, įkvėpė astronomijos nuotraukų svetainė, kurią ji peržiūri kiekvieną dieną. Kai kurie iš paveikslų remiasi tikromis nuotraukomis, tokiomis kaip planeta, gimstanti šalia Vežėjo AB, nufotografuota Hablo (Hubble) kosminiu teleskopu ar Bilo Kylio (Bill Keel) daryta artimos Vėjo Malūnėlio galaktikos nuotrauka. Kitus, tokius kaip „ Žydrojo Kilimo ūkas“ ar „Antinas mąsto apie juodąją bedugnę“, sukūrė Džudė savo svajonėse.

Paskelbta

Šaulio galaktikėlė ir Didžioji srovė

Ar mūsų Paukščių Tako Galaktika užkandžiauja? Neseniai darytos didelių dangaus plotų nuotraukos ir jų tyrimas rodo, kad mūsų gimtoji Galaktika ryja savo artimiausią kaimynę. Toji nelaimėlė kaimynė – Šaulio galaktikėlė. Ji dabar priklauso Šaulio Didžiajai srovei – padrikų žvaigždžių, dujų ir menamos tamsiosios materijos juostai, supančiai Galaktiką. Čia matote dailininko sukurtą srovės atvaizdą. Spėjama, kad Šaulio galaktikėlė kadaise praėjo kiaurai Paukščių Tako Galaktiką, visai netoli Saulės dabartinės padėties. Svarbus pastebėjimas yra tas, kad abi galaktikos turi gausybę tiek regimosios, tiek tamsiosios medžiagos.

Paskelbta

2MASS galaktikų dangalapis

Ar artimiausios galaktikos išsimėčiusios padrikai? Daugiau nei milijono šviesiausių išplėstinių šviesos šaltinių dangalapis, sudarytas pasitelkus „Viso dangaus dviejų mikronų ilgio bangų matavimus“, 2MASS, (Two Micron All Sky Survey) rodo, kad taip nėra. Didžioji dauguma šių išplėstinių infraraudonųjų šaltinių yra galaktikos. Nuotraukoje viršuje matomi neįtikėtini raštai padeda spėlioti, kaip susikūrė ir vystėsi Visata. Daugelis galaktikų susijusios gravitacija ir telkiasi į spiečius, o šie savo ruožtu grupuojasi į superspiečius. Superspiečiai rikiuojasi į dar didesnius darinius. Na o pačios ryškiausios mūsų Galaktikos žvaigždės nuotraukoje išvagojo žydrą vertikalią juostą.

Paskelbta

NGC 3132: Aštuonių pliūpsnių ūkas

Šį keistoką, puošnų planetiškąjį ūką NGC 3132, dar vadinamą Aštuonių pliūpsnių ūku ar Pietų Žiedo ūku, sukūrė ne ta žvaigždė, kuri ryškiausiai šviečia centre, o blausi – šalia. Ūko švytinčios dujos atsirado iš žvaigždės, panašios į mūsų Saulę , išorinių sluoksnių. Žydras, įkaitęs šviesos duburys, supantis dvinarę sistemą , energijos semiasi iš blyškiosios žvaigždutės karšto paviršiaus. Iš pradžių planetiškąjį ūką nufotografavo norėdami ištirti jo neįprastą simetriją, tačiau vėliau dėmesį prikaustė asimetriški dariniai. Iki šiol mokslininkai negali paaiškinti nei šaltojo kiauto neįprastos formos, nei vėsių, siūliškų dulkių juostų struktūros bei išsidėstymo NGC 3132 ūke. Ši nuotrauka gauta iš nespalvotų vaizdų, pritaikius įprastus astronominėse nuotraukose spalvų filtrus.

Paskelbta

Mergelės galaktikų spiečiaus centre

Mergelės galaktikų spiečius – artimiausias mūsų Paukščių Tako galaktikai spiečius . Milžiniškas galaktikų telkinys yra taip arti, kad jo kampinis plotas apima virš 5 laipsnių dangaus – t.y. maždaug 10 kartu daugiau, nei Mėnulio pilnatis. Spiečiuje yra virš 100 įvairių tipų galaktikų – tarp jų ir spiralinių , elipsinių bei netaisyklingųjų . Mergelės galaktikų spiečius toks masyvus, kad pastebimai traukia mūsų Galaktiką. Spiečiuje be galaktikų ir jas sudarančių žvaigždžių yra ir labai karštų dujų, spinduliuojančių rentgeno spindulius . Galaktikų judėjimas viduje spiečiaus ir aplink jį rodo, kad jame yra daug tamsiosios medžiagos – keliskart daugiau nei visos matomos. Šioje nuotraukoje – Mergelės spiečiaus centras, primenantis žmogaus veidą. Viršuje – šviesi Mesje (Messier) katalogo galaktika M86, dešinėje – M84, apačioje – NGC 4388 ir viduryje – NGC 4387.

Paskelbta

Naktį švytintys debesys

Kartais ant žemės tvyro naktis, bet danguje – diena. Kai Žemė viena puse nusisuka nuo Saulės, kitoje pusėje saulėtekis pakyla nuo žemės. Todėl saulėlydžio metu saulės spinduliai vis dar apšviečia debesis viršuje. Naktį švytintys debesys plūduriuoja labai aukštai ir gali būti regimi jau gerokai sutemus. Šioje nuotraukoje matomi debesys švyti spalvota, paslaptinga šviesa gilios nakties danguje. Nors manoma, kad naktį švytinčius debesis sudaro mažytės ledo dalelės, daug kas apie juos dar nežinoma. Neseniai gauti įrodymai patvirtina, kad kai kurie naktį švytintys debesys atsiranda sušalus iš kosminių šatlų išmestam vandeniui.