Viena iš didžiausių neįgyvendintų kosmoso idėjų yra lynas. Lynas – ilga medžiagos vija – tikima, galėtų stabilizuoti palydovus, gaminti elektros energiją ir padėti gabenti krovinius. Turbūt labiausiai neįtikėtiną lyno panaudojimo būdą sugalvojo rašytojas Artūras C. Klarkas (Arthur C. Clarke) – jo aprašytu lynu judėtų kosminis liftas tarp Žemės ir stoties, skriejančios geosinchronine orbita . Viena iš problemų – tvirtumas: sudėtinga pagaminti ilgą, tinkanmą naudoti lyną, kuris netrūkinėtų. Tam, kad išbandytų kosminio lyno daug žadančias galimybes, NASA ir „Kosmoso globos fondas“ (SpaceWard Foundation) surengė „Šimtmečio lyno konkursą“ (Centennial Tether Challenge), pažadėdami piniginį atlygį tam, kas sukurs geriausią kosminį lyną, viršijantį minimalius standartus. Šioje nuotraukoje nufotografuotas „Lyno palydovinės sistemos“ (Tethered Satellite System 1 – TSS-1) diegimas, atliktas iš šatlo „Atlantis“ 1992 m.. Kaip ir kiti bandyti lynai, TSS-1 nepatvirtino lūkesčių, tačiau mokslininkai pasisėmė vertingos patirties.
