Paskelbta

Didžioji baltoji dėmė Rėjoje

Iš kur atsirado didžiulė balta dėmė ant Saturno palydovo Rėjos paviršiaus? Pirmą kartą dėmė buvo pastebėta praeitais metais iš automatinio erdvėlaivio Kasinis (Cassini), šiuo metu skriejančio orbitoje aplink Saturną. Šį balandį Kasinis, pralėkdamas pro Rėją, nufotografavo dėmę iš arčiau. Astronomai spėja, kad šviesi dėmė atsirado palyginti neseniai ant paviršiaus nukritus lediniam palydovui. Smūgis, manoma, išduobė kraterį ir išmėtė šviesią medžiagą į šalis, ant tamsesnio pagrindo. Rėja yra apie 1500 km skersmens ir tai antras pagal dydį Saturno palydovas, po Titano. Rėjoje pastebėtos ir kitos šviesios paviršiaus ypatybės, iki šiol neturinčios įtikinamo paaiškinimo.

Paskelbta

Himalajų kalnai iš kosmoso

Šiame įspūdingame vaizde matomos raižytos, sniegu nuklotos viršūnės Himalajų kalnyne, Nepale. Aukščiausia viršūnė kairėje – septintas pagal aukštį kalnas planetoje, Dhaulagiris (Dhaulagiri), o priekyje – pietinis Tibeto plokščiakalnis Kinijoje. Tačiau ši nuotrauka buvo gauta ne iš lėktuvo, skrendančio 30000 pėdų aukštyje (apie 9 km), kaip galėtų pasirodyti. Vaizdą su 35 mm kamera ir teleobjektyvu nufotografavo Ekspedicijos 1 (Expedition 1) komanda, esanti Tarptautinės kosminės stoties, skriejančios 200 jūrmylių (apie 370 km) aukštyje aplink Žemę, denyje. Himalajų kalnai iškilo dėl techtoninių judėjimų Žemės plutoje maždaug prieš 70 milijonų metų, kada prasidėjo Indijos plokštės susidūrimas su Eurazijos plokšte. Himalajai tebekyla iki mūsų dienų kelis milimetrus per metus.

Paskelbta

Keistoji Titano dėmė

Titano keistoji dėmė galėtų būti debesis, jei taip ir yra – debesis nuolatinis. Naršydamos tankią, ūkanotą Saturno didžiausiojo palydovo atmosferą, automatinio erdvėlaivio Kasinis (Cassini) denyje esančios kameros rado šviesią dėmę toje pačioje vietoje, kaip ir per 2004, 2005 metų tyrinėjimus. Šioje dirbtinių spalvų nuotraukoje, gautoje VIMS įranga, dėmė, matoma prie viršutinio Titano sferos pakraščio, išplitusi beveik 500 km ir ryškiausia infraraudonojoje spektro dalyje. Mokslininkai spėja, kad spalva išsiskirianti dėmė yra nuolatinis debesis, matyt, valdomas paviršiaus ypatumų, arba tai – keista paviršiaus medžiaga, o gal net – nepaprastai aukšti kalnai. Taip pat jie mano, kad šviesi infraraudonoji dėmė turbūt yra karšta. Kiti tyrimai, padėsiantys išsiaiškinti keistosios dėmės prigimtį bus atliekami 2006 m. liepą – Kasinio kameros nukreips žvilgsnį į dėmę, kada Titane tvyros naktis. Jei dėmė šviečia ir naktį – ji karšta.

Paskelbta

Puošnusis Trilypis ūkas

Nuostabus Trilypis ūkas (M20) yra už 5000 šviesmečių, ūkų gausiame Šaulio žvaigždyne. Žvaigždėdaros regione, mūsų galaktikos plokštumoje, Trilypio ūko darinyje, galima rasti tris pagrindinius astronominių ūkų tipus: raudoną emisinį ūką, kuriame vyrauja vandenilio atomų skleidžiama šviesa, atspindžio ūką iš dulkių, atspindinčių žydrą žvaigždžių šviesą, ir tamsujį absorbcijos ūką, kurio tankūs dulkių debesys užstoja tolimesnių žvaigždžių šviesą. Šviesus raudonas emisijos ūkas, dulkių juostų padalintas į tris dalis, suteikė vardą visam ūkui. Įspūdingoje nuotraukoje matomą raudoną emisinį ūką supa žydras atspindžio ūko švytėjimas. Šviesmečio ilgio kolonos ir smailės, sukurtos naujai gimstančių žvaigždžių, matomos truputį žemiau emisinio ūko centro. Dar geriau jas įžiūrėti galima didesnio ryškumo nuotraukoje, gautoje Hablo (Hubble) kosminiu teleskopu.

Paskelbta

Dalelių dydis Saturno žieduose

Kokio dydžio dalelės sudaro Saturno žiedus? Norėdami tai išsiaiškinti mokslininkai pasitelkė Kasinio (Cassini) automatinį erdvėlaivį, skriejantį orbita aplink Saturną. Šį mėnesį iš Kasinio per Saturno žiedus į Žemę buvo siunčiamos ir registruojamos trijų skirtingų ilgių radijo bangos. Kadangi dalelės, daug didesnio skersmens už radijo bangos ilgį, bangas atmuša ir išsklaido, taip galima apytiksliai sužinoti jų dydį. Buvo naudojami tokie bangų ilgiai: apie 1 cm, 3,5 cm ir 13 cm. Gauti rezultatai parodyti šioje dirbtinių spalvų skaitmeninėje nuotraukoje. Violetinė spalva žymi sritis, kuriose vyrauja didesnės negu 5 cm skersmens dalelės, žalia spalva – sritis, kuriose daugiausia mažyčių dalelių, mažesnių net už 1 cm. Baltas B žiedo vidurys žymi ruožą per tankų, kad būtų galima nustatyti dalelių dydį. Kiti radijo tyrimai rodo, kad kai kurios dalelės yra daugiau negu kelių metrų skersmens. Šis įspūdingas ir detalus skaitmeninis vaizdas gali padėti atskleisti puošnių ir mįslingų Saturno žiedų kilmės paslaptį.

Paskelbta

Ūkai ir žvaigždės IC 4678

Dujų ir dulkių sūkuriai puošią šį nedidelį dangaus lopinėlį Šaulio žvaigždyne. Žymimas IC 4678, margas plotas yra visai šalia daug dažniau fotografuojamų Lagūnos ūko (M8) ir Trilypio ūko (M20). Nuotraukoje gerai matomas didžiulis, raudonai švytinčių dujų, emisinis ūkas su neįprastai ryškiomis raudonomis juostomis. Kairėje smulkių dulkių debesis atspindi žydrą ryškios žvaigždės šviesą ir sukuria mažytį atspindžio ūką. Dešinėje ir palei apatinį nuotraukos kraštą stambesnių dulkių ruožai sudaro tamsius absorbcijos ūkus, sugeriančius tolimesnių žvaigždžių šviesą. IC 4678 driekiasi apie 25 šviesmečius ir yra už 5000 šviesmečių.

Paskelbta

Bangas keliantis palydovas Saturno žieduose

Kaip atsiranda smulkios bangelės Saturno žieduose? Mokslininkai pastebėjo, kad Kilerio tarpą ribojantys žiedai neįprastai banguoja. Tokios vilnelės pirmą kartą buvo pastebėtos praeitų metų liepą, ir šioje nuotraukoje aiškiai matomos. Nuotrauka – skaitmeniniu būdu sudėta mozaika vaizdų, anksčiau šį mėnesį gautų iš automatinio erdvėlaivio Kasinis (Cassini), skriejančio orbitoje aplink Saturną. Žiedai, sudaryti iš galybės mažų dalelių, juosiantys Saturną, atrodė ne taip, kaip visada. Patyrinėjus nuotraukas iš arčiau pasimatė ir priežastis – mažytis palydovas, kaip tik dabar lekiantis Kilerio tarpu. Iki šiol nežinomas palydovas yra apie 7 km skersmens ir jo spindesys toks pats, kaip ir šalimai esančio žiedo dalelių. Matyt, kaip tik jo gravitacija sutrikdo arti skriejančių žiedo dalelių orbitas ir jos ima vilnyti artyn tolyn, kai tik pro šalį skrenda mažytis palydovas. Kadangi vidinių žiedų dalelės skrieja greičiau negu išorinių, banguoti ima tik vedančios vidinių žiedų dalelės ir atsiliekančios išorinių.

Paskelbta

Ryškesnis NGC 3370 vaizdas

Panaši dydžiu ir forma į mūsų Paukščių Tako Galaktiką spiralinė galaktika NGC 3370 yra už 100 milijonų šviesmečių Liūto žvaigždyne. Šis puikus didelės, spiraline plokštuma į mus atsisukusios galaktikos atvaizdas gautas Hablo kosminio teleskopo (Hubble Space Telescope) patobulinta tyrimų kamera (Advanced Camera for Surveys). Matomos ir įspūdingos tolimesnės galaktikos, išsibarsčiusios Visatoje. Neįtikėtinai detali NGC 3370 nuotrauka leidžia tyrinėti pavienes pulsuojančias žvaigždes, cefeides, pagal kurias nustatomas tikslus galaktikos atstumas iki mūsų. Šiems tyrimams buvo pasirinkta NGC 3370, nes 1994 m. spiralinėje galaktikoje įvyko gerai ištirtas Ia tipo supernovos sprogimas. Cefeidžių matavimais paremti duomenys apie gerai ištirtus ir spėjamai įprastus objektus, vadinamus „tipinėmis žvakėmis“, naudojami atstumams nustatyti. Šios ir daug tolimesnių supernovų tyrimai gali padėti nustatyti pačios Visatos dydį ir plėtrą.

Paskelbta

Kada Mėnulis dar buvo jaunas

Pamenate, kada Mėnulis buvo jaunas? Ogi praeitą pirmadienį. Gegužės 9-ąją, liaunam Mėnulio pjautuvui buvo vos 34 val. ir 18 min. amžiaus. Na, gerai… Skaičiuodami Mėnulio amžių per visą fazių kitimo laiką, nuo jaunaties iki pilnaties ir vėl atgal, niekada nesuskaičiuosime daugiau nei 29 ir pusę dienos. Visgi paprastiems dangaus stebėtojams verta pasižvalgyti į nepaprastai žavų plonytį pjautuvą, geriausiai pastebimą tamsėjančiame vakariniame danguje po saulėlydžio. Astronomui Štefanui Zaipui (Stefan Seip) pasisekė – praeitą pirmadienį, teleskopu stebėdamas jaunąjį Mėnulį ten pagavo ir lėktuvą, skrendantį priekyje tolimojo pjautuvo. Dideliame aukštyje įspūdingas lėktuvo pėdsakas atspindi rausvą, už vakarinio horizonto pasislėpusios Saulės, šviesą.

Paskelbta

Žvaigždės, galaktikos ir kometa Tempelis 1

Blyški kometa Tempelis 1 puikuojasi miglota melsva uodega, kiek dešiniau nuo centro, šiame vaizdingame žvaigždėto dangaus lopinėlyje. Nufotografuota gegužės 3 d., lėtai slenkanti Mergelės žvaigždyne, periodinė kometa Tempelis 1 apsuka aplink Saulę kas 5 su puse metų. Taip pat matomos dvi galaktikos kairiajame viršutiniame kampe, NGC 4762 ir NGC 4754, abi – didžiojo Mergelės galaktikų spiečiaus narės. Priskiriama prie lęšiškų galaktikų, NGC 4762 atsisukusi briauna ir regima tarsi plonytis šviesos plaušelis, o NGC 4754 – kamuolio formos elipsinė galaktika. Nors galaktikos ir kometa panašios regimuoju dydžiu, Tempelis 1 yra vos už 3 šviesos minučių nuo Žemės. O dvi Mergelės galaktikų spiečiaus narės yra už 50 milijonų šviesmečių. NASA „Smarkiojo smūgio“ (Deep Impact) kosminis aparatas pasieks Tempelį 1 liepos 4-ąją, JAV Nepriklausomybės dieną, iššaudamas zondą į kometos branduolį.