Žyma: Galaktika

Dviejų galaktikų susidūrimas atsitiktinai sukūrė žemiečiams puikiai atpažįstamą pavidalą – Vežimo Ratą. Vežimo Rato galaktika priklauso galaktikų grupei už maždaug 400 milijonų šviesmečių Skulptoriaus žvaigždyne (dvi mažesnės šios grupės galaktikos matomos apačioje, kairėje). Galaktiką supantis milžiniškas žiedas yra virš 100 tūkstančių šviesmečių skersmens, sudarytas iš žvaigždėdaros regionų, kuriuose susitelkė nepaprastai šviesios, masyvios žvaigždės. Paprastai, kai galaktikos susiduria, jos prasiskverbia viena per kitą, ir pavienės žvaigždės nesusitinka. O tokia rato forma susikūrė veikiant galingoms gravitacijos jėgoms. Kai mažesnė galaktika pranėrė per didesniąją, tarpžvaigždinės dujos ir dulkės susispaudė, atsirado žvaigždėdaros banga, kuri tarsi ratilai vandens paviršiuje, nuvilnijo link pakraščio. Šioje dirbtinių spalvų Vežimo Rato galaktikos nuotraukoje (didžiojoje) sudėti vaizdai, gauti iš kosmose skriejančių observatorijų. Įklijose dešinėje: Čandros (Chandra) rentgeno spindulių nuotrauka yra pirmoji nuo viršaus, Galaktikų evoliucijos tyrimo palydovo (GALEX) ultravioletinė – antroji, Hablo (Hubble) kosminio teleskopo regimosios šviesos – trečioji, ir Spitzerio (Spitzer) kosminio teleskopo infraraudonųjų spindulių – paskutinė.

Kaip galaktika galėjo tapti žiedo formos? Žydras, galaktikoje susisukęs milžiniškas žiedas yra 150 tūkstančių šviesmečių skersmens, jį sudaro naujai gimusios, ypatingai šviesios, masyvios žvaigždės. Galaktika AM 0644-741, vadinama žiedine galaktika, atsirado dėl galaktikų susidūrimo. Kai galaktikos susiduria, jos prasiskverbia viena per kitą. Galaktikos žiedinė forma atsiranda, kai per vieną galaktiką pereina mažesnė galaktika, veikdama neaprėpiama gravitacine jėga. Kai taip atsitinka, pavienės galaktikų žvaigždės retai susitinka, tačiau tarpžvaigždinės dulkės ir dujos sutankėja, sukeldamos žvaigždėdaros bangą, plintančia tolyn nuo susidūrimo taško tarsi vilnijantys ratilai vandens paviršiuje. Čia mažesnioji galaktika seniai pasitraukusi tolyn, ir šioje nuotraukoje, darytoje iš Hablo (Hubble) kosminio teleskopo, jo paleidimo 1990 m. jubiliejaus proga, – nematoma. Žiedinė galaktika AM 0644-741 yra už maždaug 300 milijonų šviesmečių nuo mūsų.

Maždaug 250 tūkstančių šviesmečių tiesiasi įspūdingas žvaigždžių ir dujų tiltas, sujungęs žymią netaisyklingųjų galaktikų porą Arp 295. Kosminis tiltas tarp galaktikų ir ilga uodega, nutįsusi žemyn, liudija, kad šie didžiuliai žvaigždžių sūkuriai kažkada praėjo pro pat vienas kitą, ir abipusė gravitacija tarp jų sukūrė netaisyklingas tarpžvaigždinės medžiagos sroves. Kadangi tokios sąveikos trunka milijardus metų, galaktikos ne kartą prasilenkia viena su kita ir galų gale susilieja į vieną milžinišką žvaigždžių galakitiką. Nors toks įvykis atrodo ypatingas, manoma, kad galaktikų susiliejimas yra įprastas reiškinys, o Arp 295 rodo pradinį šios neišvengiamos raidos etapą. Arp 295 galaktikų pora yra didžiausia laisvos galaktikų grupės narė, esanti už maždaug 270 milijonų šviesmečių Vandenio žvaigždyne. Ši skvarbi spalvota nuotrauka buvo gauta 2003 m. rugsėjo mėn. pasitelkus 1 metro skersmens teleskopą JAV Karinio jūrų laivyno observatorijoje (UNSO), netoli Flagstafo (Flagstaff), Arizonos valstijoje.

Kai ryto žara užliejo Paranalo observatoriją Čilėje, astronomai Markas Nyzeris (Mark Neeser) ir Piteris Bartelis (Peter Barthel) pagaliau baigė ieškoti blausių kvazarų už milijonų šviesmečių. Ir tik trumpam nukreipė Didįjį teleskopą Europos pietinėje observatorijoje, kad pasigrožėtų artima Visata. Kuo visa tai baigėsi, matote čia – tai viena iš gautų nuotraukų. Joje – nepaprasto grožio spiralinė galaktika NGC 613, skriejanti vos už 65 milijonų šviesmečių pietų pusrutulio Skulptoriaus žvaigždyne. Nusidriekusi daugiau nei per 100 tūkstančių šviesmečių, NGC 613 turi ne tik gremėzdiškas spiralines vijas, išeinančias iš viduryje ištįsusios milžiniškos skersės, ir išvagotas tarpžvaigždinių dulkių debesų ir šviesių žvaigždėdaros regionų. Radijo bangų tyrimai rodo, kad NGC 613 centre slypi masyvi juodoji bedugnė.

Tai viena ar dvi galaktikos? Dabar manoma, kad žvaigždžių, dujų ir dulkių kratinys NGC 520 yra dviejų atskirų galaktikų likučiai. Tyrimai ir kompiuteriu atliktas atkūrimas rodo, kad NGC 520 iš tikrųjų yra dvi susidūrusios diskinės galaktikos. NGC 520 turi neįprastą, apačioje nutysusią, žvaigždžių uodegą ir labiau įprastai atrodančią dulkių juostą, kertančia per vidurį. Panašus vaizdas gali gautis, kai mūsiškė diskinė Paukščių Tako Galaktika susidurs su didžiąją kaimyne Andromedos galaktika (M31). NGC 520 sąlaja prasidėjo prieš maždaug 300 milijonų metų ir tebevyksta šiuo metu. Nors žvaigždžių judėjimo gretis labai didelis, atstumai – milžiniški, todėl net per visą mūsų gyvenimą kokių nors galaktikų formos pokyčių turbūt nepastebėsime. NGC 520, kurios suminis ryškis siekia 12, yra viena spindžiausių galaktikų sąlajų danguje, po Antenų – sąveikaujančių galaktikų poros. Įspūdinga NGC 520 nuotrauka gauta iš „Dvynių“ (Gemini) observatorijos Havajuose, JAV. Dar žymima Arp 157, ši galaktikų pora yra už maždaug 100 milijonų šviesmečių, ištįsusi apie 100 tūkstančių šviesmečių ir regima nedideliu teleskopu Žuvų žvaigždyne.