Paskelbta

Naujųjų Metų Marso panorama

Pagal žemiečių kalendorių pirmąją 2006 m. dieną marsaeigis „Dvasia“ (angl. Spirit – liet. dvasia) praleido fotografuodamas trūkstamus kadrus šiam panoraminiam vaizdui nuo Gusevo kraterio Marse. Ta diena atitiko marsaeigio raudonojoje planetoje praleistą 710-ąją marsietišką dieną, dar vadinama sole. Visas šis vaizdas apima 160 laipsnių – per banguotas smėlio sąnašas, per į viršų kylantį kalvos šlaitą ir tamsų lauką, pramintą El Dorado (legendinio pasakiškų turtų miesto vardu). Dabar marsaeigis „Dvasia“ vėl keliauja žemyn, aplankęs Sutuoktinio kalvos (Husband Hill) viršūnę. Šį mėnesį abu marsaeigiai – „Dvasia“ ir „Galimybė“ (Opportunity) – švęs dviejų metų tyrinėjimų Marse sukaktį. Tai įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad iš pradžių numatyta jų darbo trukmė buvo tik 90 dienų. Per visą šį laiką „Dvasia“ nukeliavo virš 5 km, o „Galimybė“ – virš 6 km Marso paviršiumi.

Paskelbta

Hauoli makahiki hou!

Gęstanti žara, jaunas mėnulis ir skaisčioji Venera kartu vakariniame danguje puošė paskutinį 2005-ųjų metų saulėlydį virš Haleakalos kalno, Maui saloje, Havajuose. Dar vadinama Šventaisiais Saulės namais, Haleakala yra miegantis Maui ugnikalnis. Daugiau nei 3000 metrų aukščio kalno viršūnė yra puiki vieta astronomų observatorijoms. Šioje nuotraukoje kaip tik ir matote Folkso (Faulkes) šiaurinio pusrutulio teleskopo siluetą. Ypač studentams svarbu, kad 2 metrų skersmens Folkso teleskopas yra skirtas astronomijos mokymui ir gali būti valdomas nuotoliniu būdu per internetą. Šis teleskopas yra Dilo Folkso (Dill Faulkes) mokslo fondo ir Havajų universiteto astronomijos instituto bendras projektas. Žinoma, jei norėsite palinkėti laimingų Naujųjų metų ant Haleakalos kalno, havajietiškai tai turėtu skambėti Hauoli Makahiki hou!

Paskelbta

Tamsusis Saturno palydovo Japeto paviršius

Kodėl didžiuliai plotai Japeto paviršiuje tamsūs tarsi anglis? Niekas tikrai nežino. Japetas, trečiasis pagal dydį Saturno palydovas, buvo ištirtas dar kartą, kai aplink Saturną skriejantis Kasinio (Cassini) automatinis erdvėlaivis pralėkė pro paslaptingąjį pasaulėlį praeitais metais. Tamsioji medžiaga dengia didžiąją dalį šioje nuotraukoje matomo palydovo paviršiaus, ir tik mažesnis, beveik baltas lopinėlis viršuje yra toks, kokios spalvos ir atspindėjimo savybės būdingos kitiems Saturno palydovams. Nežinoma tamsioji medžiaga dengia beveik pusę palydovo, kurio skersmuo maždaug 1500 kilometrų. Ten paviršius toks tamsus, kad atspindi mažiau nei 5 procentus saulės šviesos. Ši medžiaga dengia ir kraterius, o tai reiškia, kad ji užklojo paviršių vėliau, nei susidarė krateriai. Japetas turi ir kitų paslapčių. Šviesioji palydovo pusė išraižyta paslaptingais ilgais, plonais rėžiais. Japeto orbita taip pat keista, pasvirusi į Saturno orbitos plokštumą nepaprastai daug – 15 laipsnių. Čia apačioje matomas keistas kalvagūbris, apie 13 kilometrų aukščio, juosia beveik visą palydovą ties pusiauju. Nepaprasta tai, kad jis beveik lygiagrečiai driekiasi šalia Japeto pusiaujo. Tiksli palydovo forma nežinoma, nors nuotraukos rodo, kad ji išties keista – panaši į riešutą. Mįslingojo Japeto susidarymas, istorija ir toliau bus aktyviai tiriami.

Paskelbta

Saulės bokštas virš Meino

Ar kada matėte saulės bokštą? Kai saulėlydžio ar saulėtekio metu oras žvarbus, krentantys ledo kristalai, atspindėdami saulės šviesą, gali sukurti neįprastą šviesos bokštą. Ledo kristalai kartais sukimba į plokščias šešiakampes snaiges, kai krenta iš aukštesniųjų debesų sluoksnių. Besipriešindamos orui snaigės krenta žemyn taip, kad beveik visąlaik sklendžia gulėdamos horizontaliai. Saulės šviesa atsispindi nuo tokių plokštuma išsirikiavusių ledo kristalų, sukurdama saulės bokštą. Ši nuotrauka daryta praeitą mėnesį. Saulės bokštas čia atspindi saulėlydžio šviesą virš Bangoro miestelio, Meino valstijoje, JAV.

Paskelbta

Didžiausia uola Saulės sistemoje

Tas blyškus balsvas taškelis centre – didžiausia rasta uola visoje Saulės sistemoje. Ji didesnė už bet kurį žinomą asteroidą, palydovą ar kometos branduolį. Ji didesnė ir už mūsiškes kietojo paviršiaus planetas. (Niekas nežino, kokio dydžio uolienų branduolys slypi Jupiterio tipo planetų viduje, ar kokio dydžio aplink kitas žvaigždes besisukančios planetos.) Ji buvo pati didžiausia tarp visų akmenuotųjų kosminių kūnų iki praeitų metų pradžios, kai manoma buvo atrasta milžiniška tolima planeta. Erdvėlaivis „Keliautojas 1“ (Voyager 1) nufotografavo šią didžiosios Saulės sistemos uolos nuotrauką 1990 m., skriedamas pačiuose Saulės sistemos pakraščiuose. Ši uola tokia didelė, kad jos pačios gravitacija uolienas sugniaužė į beveik apvalų rutulį ir sulaikė sunkiąsias dujas prie paviršiaus. Šiandien ši uola pradėjo naują skrydį orbita aplink savo žvaigždę – maždaug 5 milijardinį – dar apsisukdama virš 350 kartų aplink savo ašį per kiekvieną kelionės ratą. Laimingų Grigališkojo kalendoriaus Naujųjų Metų visiems mąstantiems gyventojams šios uolos, kurią mes paprastai vadiname Žeme.

Paskelbta

Metai šalia Saturno

Atvykęs prie Saturno 2004 m. liepą, Kasinio (Cassini) erdvėlaivis jau pusantrų metų tyrinėja tolimojo dujų milžino didinguosius žiedus ir palydovus. 2005-ieji metai prasidėjo Kasinio Hoigenso (Huygens) zondo nusileidimu didžiausiame Saturno palydove Titane. Kasinio nuolatiniai skrydžiai pro pat palydovą taip pat atskleidė daug detalių ir paslapčių rūko apgaubtame Titane. Tiesą sakant, ištisus 2005-uosius metus, patogias apžvalgos vietas turinčių, Kasinio kamerų fotografuotos Titano, kitų Saturno palydovų ir žiedų įspūdingos nuotraukos tapo kone įprastu reginiu. Jų fone dažniausias – pats kvapą gniaužiantis Saturnas. Šioje nuotraukoje – Saturno palydovas Dionė, virš briauna į mus atsisukusių žiedų, ir dujų milžino viršutiniai debesys, nudryžuoti plačiais žiedų šešėliais. Dionė yra 1,118 km skersmens ir skrieja maždaug už 300 tūkstančių kilometrų nuo žiedo krašto.

Paskelbta

Persėjo galaktikų spiečius

Tai – vienas iš didžiausių objektų, kuriuos galima išvysti danguje. Kiekvienas šių miglos gniužulėlių yra galaktika, visos jos kartu – Persėjo spiečius, taip pat ir vienas iš arčiausių galaktikų spiečių. Šios galaktikos matomos blausių mūsų Paukščių Tako Galaktikos žvaigždžių užnugaryje. Netoli spiečiaus centro, maždaug už 250 milijonų šviesmečių nuo mūsų, yra vyraujanti Persėjo spiečiaus galaktika NGC 1275, čia matoma truputį kairiau nuo centro. Milžiniškas rentgeno ir radijo spindulių šaltinis, galaktika NGC 1275, didėja prisijungdama medžiagą iš į ją krentančių dujų debesų ir galaktikų. Persėjo galaktikų spiečius priklauso Žuvų – Persėjo superspiečiui, nusidriekusiam per 15 laipsnių Žemės danguje ir apimančiam virš 1000 galaktikų. Ši nuotrauka apglėbia apie 1,5 milijonų šviesmečių NGC 1275 nuotolyje.

Paskelbta

Žvaigždžių pėdsakai virš Mauna Kea

Ar yra kelias į žvaigždes? Galbūt yra daug tokių kelių, tačiau šioje nuotraukoje nufotografuotas astronomų kelias, kuris veda į miegančio ugnikalnio viršūnę – tai pati tinkamiausia vieta Žemėje stebėti žvaigždes ir dangaus reiškinius. Mauna Kea (havajietiškai – Baltojo kalno) ugnikalnio viršūnėje Havajuose yra didžiausi mūsų planetos optiniai teleskopai: Keko (Keck), Dvynių (Gemini), Subaru, Kanados-Prancūzijos-Havajų ir Infraraudonasis NASA teleskopai. Visi kartu šie teleskopai, tarsi 10 metrų skersmens akys, atskleidė daugybę dangaus paslapčių, tarp jų ir tai, kad didžioji dalis Visatos sudaryta ne iš mums įprastų medžiagų, bet iš paslaptingos tamsiosios medžiagos ir tamsiosios energijos. Šioje nuotraukoje sudėta daugiau nei 150 skaitmeninių vienos minutės išlaikymo kadrų. Dėl Žemės sukimosi aplink savo ašį, žvaigždės tolumoje ištįso į šviesos dryžius. Tuo metu apačioje kraštovaizdį buvo nušvietęs Mėnulis.

Paskelbta

Ploni Saturno Žiedai poliarizuotoje šviesoje

Kokio storio yra Saturno žiedai? Išmatavus ryškumą iš skirtingų žiūrėjimo kampų paaiškėjo, kad Saturno žiedai turėtų būti maždaug vieno kilometro storio. Jeigu juos palygintume su skutimosi peiliuku – žiedai būtų kelis kart plonesni už peiliuko ašmenis. Todėl nuotraukose, fotografuotose beveik ties plokštuma, aštrioji žiedų briauna atrodo nepaprastai įspūdingai. Ši infraraudonosios poliarizuotos šviesos nuotrauka daryta praeito mėnesio pradžioje iš Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio. Jeigu Saturnas nebūtų žieduotas, jo Saulės neapšviestoji pusė būtų gerokai tamsesnė. Dėl šviesos, atsispindinčios nuo palydovų (kaip šioje nuotraukoje – nuo Encelado) ir nuo milijardų mažų dalelių žieduose, milžiniškas kosminis rutulys regimas blausiai apšviestas, tai ypač gerai pastebima poliarizuotoje šviesoje.

Paskelbta

M83 – Pietinio Vėjo Malūnėlio galaktika iš VLT

M83 yra viena iš arčiausių ir šviesiausių spiralinių galaktikų danguje. Pro nedidelį teleskopą įžiūrima Hidros žvaigždyne, karališkų spiralinių vijų galaktika ne veltui praminta Pietiniu Vėjo Malūnėliu. Nors ji buvo atrasta prieš 250 metų, tik gerokai vėliau mokslininkai sužinojo, kad tai ne paprastas, kaimynystėje stūksantis dujų debesis, o pati tikriausia spiralinė galaktika, kaip ir mūsų Paukščių Takas. Šioje nuotraukoje M83 matoma nufotografuota iš Didžiojo teleskopo – VLT (Very Large Telescope). Galaktika įeina į galaktikų grupę kartu su žymiosiomis Kentauro A ir NGC 5253 – jos visos nutolusios nuo mūsų apie 15 milijonų šviesmečių. M83 pastebėti keli ryškūs supernovų sprogimai. Neseniai M83 centre atrastas paslaptingas, du kartus branduolį apjuosęs žiedas.