Žyma: Galaktika

Kodėl ši galaktika tokia susivėlusi? Paprastai galaktikos išsidraiko susidūrusios su kita kaimynine galaktika. Tačiau spiralinė galaktika NGC 1313 vieniša, kaimynių neturinti. Ryškiai pasipuošusioje naujomis žydromis masyviomis žvaigždėmis galaktikoje siautėja tokia smarki žvaigždėdara, kad ji praminta žvaigždėdaros galaktika. NGC 1313 nepaprasta dar ir tuo, kad jos spiralinės vijos ne lygiai viena prieš kitą tęsiasi iš centro ir kad galaktikos sukimosi ašis ne skersės centre. Šioje nuotraukoje nufotografuota NGC 1313 tęsiasi apie 50 tūkstančių šviesmečių ir yra vos už 15 milijonų šviesmečių Lietuvoje nematomo Tinklelio žvaigždyne. Astronomai bando kurti pavyzdžius, kaip galėjo keistis galaktika laikui bėgant, kad suprastų galaktikos NGC 1313 nepaprastas savybes.

Įspūdinga spiralinė galaktika M33, pasirodo, slepia daug daugiau vandenilio negu vien tiek, kiek išduoda jos blausus rausvumas. Šioje nuotraukoje – 30 tūkstančių šviesmečių skersmens plotas galaktikos viduryje, paryškintas tam, kad aiškiai matytųsi rausvas jonizuoto vandenilio dujų švytėjimas – tai vadinamosios Vandenilio II sritys, išsiliejusios per spiralines vijas, besisukančias link galaktikos branduolio. Jau nuo seno astronomai tiria galaktiką M33, kadangi manoma, šiose milžiniškose Vandenilio II srityse yra vienas didžiausių žinomų žvaigždžių lopšių – tai žvaigždėdaros laukai, kur gimsta trumpaamžės, tačiau nepaprastai masyvios žvaigždės. Stipri ultravioletinė šviesa, sklindanti nuo didelio šviesio masyvių žvaigždžių, išmuša elektronus iš jas supančių dujų (vyksta jonizacija), kuriuos vėl prisijungdamas vandenilis ima švytėti jam būdinga šviesa. Galaktika M33 priklauso žymiajai Vietinei galaktikų grupei, ir dar vadinama Trikampio galaktika ji yra maždaug už 3 milijonų šviesmečių.

Dydžiu panaši į kitas dideles, šviesias spiralines galaktikas, IC 342 yra vos už 7 milijonų šviesmečių, šiaurinio dangaus ilgakaklės Žirafos žvaigždyne. Milžiniškoje erdvėje išsidriekusi vieniša galaktika IC 342 būtų ryški naktinio dangaus puošmena, tačiau beveik visą ją slepia mūsų pačių Galaktikos plokštumoje įsitaisiusios žvaigždės, dujų ir dulkių debesys. Vis dėlto, nors IC 342 šviesą užtamsina kosminiai debesys, šioje ypatingai skvarbioje teleskopinėje nuotraukoje matyti ir jos pačios tamsieji debesys, žydri žvaigždžių spiečiai ir purūs rausvi žvaigždėdaros regionai, pakrikę išilgai spiralinių vijų, kurios sukasi atokiai nuo galaktikos šerdies. Gali būti, kad IC 342 neseniai išgyveno žvaigždžių kūrimosi proveržį. Dailioji galaktika erdvėje skrieja pakankamai arti mūsų, tad gali būti, kad savo gravitacija įtakoja Vietinės galaktikų grupės ir žemiečių Galaktikos raidą.

Šioje nepaprastai didelės raiškos teleskopinėje nuotraukoje matyti Mesje 110 – paskutinis iš šviesulių, surašytų į Šarlio Mesje šviesiųjų spiečių ir ūkų katalogo šiuolaikinę versiją. Nykštukinė elipsinė galaktika M110 (dar kitaip žymima NGC 205) yra didžiosios spiralinės Andromedos galaktikos šviesi palydovė, o kartu ir Vietinės galaktikų grupės narė. Šioje nuotraukoje, nusagstyta gerokai arčiau Žemės spindinčių žvaigždžių, galaktika M110 yra apie 15 tūkstančių šviesmečių skersmens – taigi, nedaug skiriasi nuo mūsų pačių Galaktikos palydovių: Didžiojo ir Mažojo Magelano Debesų. Nors, manoma, kad paprastai elipsinėse galaktikose būna nedaug dujų ir dulkių telkinių, reikalingų žvaigždėdarai, M110 turi jaunųjų žvaigždžių ir tamsių dulkių debesų, kurie čia matyti 7 ir 11 valandų kryptimi nuo galaktikos centro.

Didžiulė, nuostabi skersinė spiralinė galaktika NGC 1300 tįso maždaug už 70 milijonų šviesmečių Eridano žvaigždyno pakraščiuose. Šis sudėtinė Hablo (Hubble) kosminio teleskopo nuotrauka – viena iš didžiausių darytų pro Hablo teleskopą, fotografuojant tik vieną vienišą galaktiką. NGC 1300 driekiasi daugiau negu 100 tūkstančių šviesmečių. Nuotraukoje įspūdingai ryškiai matyti didžioji centrinė skersė ir milžiniškos spiralinės vijos. Atidžiai ištyrę šios skersinės spiralinės galaktikos vaizdą mokslininkai įžiūrėjo, kad pačiame galaktikos branduolyje irgi yra spiralinių vijų, maždaug 3000 šviesmečių skersmens. Ne taip, kaip kitose spiralinėse galaktikose ir mūsų Galaktikoje, NGC 1300 branduolyje nėra masyvios juodosios bedugnės.

Didžiulė ir puošni spiralinė galaktika M81 rymo šiauriniame dangaus skliaute, Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne. Joje – vienoje šviesiausių galaktikų Žemės planetos danguje, dydžiu prilygstančioje mūsų Galaktikai, buvo sužibusi antra pagal ryškumą šių laikų supernova (1993 m.). Šioje didingoje, detalioje nuotraukoje matyti šviesus gelsvas M81 branduolys, žydros spiralinės vijos ir plačiai išsidraikiusios kosminių dulkių gijos. Viena tamsi dulkių gysla, primindama apie audringą galaktikos praeitį, skirtingai nuo visų kitų kerta diską apačioje, į dešinę nuo galaktikos centro. Paklydusių juosta gali būti atsirado tada, kai pro šali lėtai praskrido mažesnioji M81 kaimynė – galaktika M82. Astronomai, atidžiai ištyrę galaktikos M81, dar kitaip žymimos NGC 3031, kintamąsias žvaigždes, galėjo nustatyti tikslų atstumą iki jos – tai 11,8 milijonų šviesmečių.