Mėnulio šešėlis ant Žemės

Šioje įspūdingoje nuotraukoje įamžinta vietovė už kelių kilometrų nuo Incesu miestelio, Anatolijos provincijoje, Turkijoje, visiško Saulės užtemimo metu, kovo 29 d. Matyti, kaip tamsus Mėnulio šešėlis – umbra – driekiasi į tolį ir pranyksta už horizonto. Milžiniškas sniegu nuklotas kalnas – tai 3250 metrų aukščio Hasan Dago (Hasan Dag) ugnikalnis. Priekyje jau matyti šviesos užlieta žemė, o stebėtojai kaip tik dabar išvydo pirmuosius Saulės spindulius danguje, prasimušusius iš po Mėnulio, nors kalnai tolumoje, į kairę nuo Hasan Dago, dar tebeskendi šešėlyje. Šioje Mėnulio šešėlio kelionės po Žemę atkarpoje, visiškas Saulės užtemimas truko mažiau nei 4 minutes. Šešėlis stebėtojams po kojomis pralėkė daugiau nei 3 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu.

Saulės vainikas

Visiško Saulės užtemimo metu galima išvysti kvapą gniaužiančią žvaigždės išorinę atmosferą – vainiką. Švelnūs šešėliai ir mirgantys vainiko liežuviai atitinka šviesos ryškumą nuo 1 iki daugiau nei 10 tūkstančių, todėl juos įamžinti vienoje nuotraukoje – nepaprastas uždavinys. Taigi šis vaizdas, sudėtas iš 33 skaitmeninių kadrų, kurių kiekvieno išlaikymas – nuo 1/8000 iki 1/5 sek., puikiai tinka Saulės vainiko didybei parodyti. Nuotraukos gautos teleskopu iš Sidės (Side) miestelio, Turkijoje, per kovo 29 d. visišką Saulės užtemimą. Šį iš Žemės planetos matomą dangaus reiškinį stebėtojai galėjo išvysti daugelyje planetos vietų beveik idealiomis sąlygomis. Sudėtinėje nuotraukoje taip pat galima įžiūrėti rausvą protuberantą, išlindusį iš po viršutinio užtemusios Saulės krašto.

Keista šviesi Marso žemė

Kas tai per keista šviesi Marso žemė? Keletą kartų, riedėdamas po raudonosios planetos paviršių, robotas marsaeigis „Dvasia“ (Spirit), mokslininkams nelaukiant, pramynė neįprastą šviesų gruntą po važiuokle. Dar vienas, tokias pat boluojančias vėžes, marsaeigis paliko praeitą mėnesį keliaudamas į žiemojimo vietą ant Makulo (McCool) kalvos. Marsaeigio „Dvasia“ fizikos ir chemijos prietaisai nustatė, kad išverstame grunte, kuris matomas šioje nuotraukoje, yra daug druskų, tarp jų ir geležies turinčių sulfatų. Labiausiai įtikėtinas spėjimas – tokios druskos žymi vietas, kuriose anksčiau būta vandens. Vandeniui išgaravus nusėdo druskos.

Iš po Saturno žiedų plokštumos

Skriedami orbita aplink Saturną, būtinai turėtumėte pasigrožėti įspūdingais žiedų, šešėlių ir palydovų vaizdais. Vieną iš tokių vaizdingų akimirkų neseniai įamžino Kasinio (Cassini) automatinis erdvėlaivis, šiuo metu skriejantis aplink žieduotąją planetą. Vasario pabaigoje, Kasinio erdvėlaivis nufotografavo Rėją, antrąjį pagal dydį Saturno palydovą, lėkdamas truputį žemiau po didingąja Saturno žiedų plokštuma. Nuotraukoje galima įžiūrėti net tamsiųjų žiedų tarpų juostas, nors jie atsisukę beveik briauna. Saturno F žiedo šešėlis nubrėžęs lanką krateriais nusėto ledinio palydovo viršugalvyje. Numatyta, kad Kasinio erdvėlaivis skries aplink tolimąją planetą, fotografuos ir siųs kitus duomenis net iki 2008 m. pabaigos.

Visiškas Saulės užtemimas virš Turkijos

Daug praeitą savaitę fotografuotų Saulės užtemimo nuotraukų buvo išties puikių. Vieną įspūdingą vaizdą, kurį galima buvo stebėti virš Adrasano (netoli Antalijos) nufotografavo stropus astrofotografas Štefanas Zaipas (Stefan Seip). Skaitmeninėje, iš kelių kadrų sudėtoje, nuotraukoje, kurią matote čia – Saulės skruostą paslepiantis ir vėl atidengiantis Mėnulis. Viduriniame kadre, per kelias visiško Saulės užtemimo minutes, Mėnulis užstojo Saulę, ir buvo galima išvysti didingąjį Saulės vainiką. Vaizdas tolumoje taip pat buvo fotografuotas toje pačioje vietoje Saulei šviečiant. Kitas visiškas Saulės užtemimas įvyks 2008 m. rugpjūtį ir bus matomas Šiaurės Amerikos dalyje, Europoje ir Azijoje.

Žvaigždės ir dulkės aplink Pietinį Vainiką

Šioje plačiajuostėje teleskopo nuotraukoje matyti kosminis dulkių debesis, išsikėtojęs aplink gausiai žvaigždėmis nusėtą plotą Pietinio Vainiko žvaigždyne. Maždaug šiek tiek mažiau nei už 500 šviesmečių nuo mūsų, tankiausia dulkių debesies sritis, puikiai sugerianti šviesą iš užnugaryje likusių Paukščių Tako Galaktikos žvaigždžių, yra apie 8 šviesmečių ilgio. Sutankėjimo apačioje, kairėje, spindi vaiskūs žydri ūkai, žymimi NGC 6726, 6727, 6729 ir IC 4812. Jiems būdinga žydra spalva atsiranda tada, kai kosminės dulkės atspindi karštų žvaigždžių šviesą. Mažytis, tačiau įspūdingas gelsvas pluoštelis šalia žydrųjų ūkų žymi jaunąją kintamąją žvaigždę, Pietinio Vainiko R. Žemiau ir į kairę nuo ūkų regimas didingas kamuolinis žvaigždžių spiečius NGC 6723. Nors NGC 6723 atrodytų esąs Pietinio Vainiko pašonėje ir priklausąs Šaulio žvaigždynui, iš tikrųjų spiečius plyti maždaug už 30 tūkstančių šviesmečių, ir nuo dulkių ūko jį skiria milžiniška erdvė.

Vis dar šviežio sūrio Mėnulis

Astronomai ėmė tvirtinti, kad Mėnulis padarytas iš šviežio sūrio. Tai yra, jo bazalto uolienos yra labai mažo tankio, ir jų didelis virpesių pralaidumas visai nepanašus į Žemės kietųjų uolienų, tačiau labai primena šviežio sūrio savybes. Netgi tikinama, kad vėliau šis šviežias sūris gali sugesti. Nors tai gal tik Melagių dienos pokštas… Šią gerokai perdirbtą nuotrauką 1965 m. nufotografavo Reindžerio 9 (Ranger 9) zondas keletas minučių iki sudužimo. Mitas, kad Mėnulis padarytas iš šviežio sūrio gyvuoja beveik 500 metų. Pasirodo, kad ir pačios neįtikinamiausios pasakos gali slėpti tiesos dalelę.

Saulės užtemimas ir SOHO observatorija

Nei liūtis, nei pūga, nei nakties tamsa nesukliudytų kosmose skriejančiai Saulės heliosferos observatorijai (SOlar Heliospheric Observatory, SOHO) stebėti Saulę. Tiesą sakant, patogiai įsitaisiusios už 1,5 milijono kilometrų nuo Žemės Saulės link, SOHO kameros visada gali stebėti mūsų gimtosios žvaigždės išorinę atmosferą – vainiką. Tačiau Žemėje įsitaisę stebėtojai tik per visišką Saulės užtemimą gali matyti nepaprastus vainiko liepsnų liežuvius – kai Mėnulis trumpam užstoja visa užliejančios šviesa Saulės paviršių. Šioje sudėtinėje nuotraukoje sujungtos SOHO nufotografuotos Saulės vainiko nuotraukos: prie pat žvaigždės paviršiaus (juodai baltos) ir toli nuo disko pakraščių (oranžinės spalvos). Korėto riešuto raštas viduryje – tai vainikas, kurį nufotografavo Saulės užtemimą stebėjusi Viljamso (Williams) kolegijos ekspedicija, nukeliavusi į Kastelorizo salą Graikijoje 2006 m. kovo 29 d. Iš Žemės ir iš kosmoso fotografuoti, kartu sujungti vaizdai leidžia astronomams stebėti, kaip Saulės vainikas nusidriekia nuo pat paviršiaus ir virsta Saulės vėju.

Žalia ir juoda šiaurės pašvaistė virš Norvegijos

Kaip atsiranda plyšiai šiaurės pašvaistės uždangoje? Neįprasti plyšiai švytinčią uždangą paverčia į daug sudėtingesnę ir įspūdingesnę struktūrą. Manoma, kad duomenų, gautų iš Klasterių (Cluster) – keturių vienodų automatinių erdvėlaivių, skriejančių aplink Žemę – tyrimai padėjo įminti šią mįslę: pašvaistės plyšiai, dar vadinami juodąja pašvaiste, iš tikrųjų yra priešingoji pašvaistė. Paprastoje šiaurės pašvaistėje elektronai ir kitos neigiamo krūvio dalelės krenta žemyn išilgai nuolatinio magnetinio lauko linijų. Dalelės, susidūrusios su Žemės atmosfera, jonizuoja ir sukelia švytėjimą. Tačiau pašvaisčių plyšiuose – priešingai: neigiamos dalelės ten gali būti išspaudžiamos iš Žemės jonosferos išilgai magnetinio lauko liestinių. Ši tamsi, priešingoji pašvaistė gali pakilti daugiau nei 20 tūkstančių kilometrų ir tęstis keletą minučių. Nuotraukoje – šio mėnesio pradžioje nufotografuota pašvaistė ir puikiai matomi plyšiai, išraižę švytinčią dangaus uždangą aukštai virš Harstado miestelio Norvegijoje.

Kai brangakmeniai neamžini

Vakar 2006 metų pirmąjį Saulės užtemimą anksčiausiai išvydo Brazilijos rytų pakrantės gyventojai. Pusdienį keliavusi per pusę pasaulio, užtemusi Saulė nusileido Mongolijos vakaruose. Pakeliui Mėnulio šešėlis kirto Atlanto vandenyną, Šiaurės Afriką, Centrinę Aziją, o trumpam buvo atsidūręs mažoje Graikijos saloje Kastelorizo, Egėjo jūros rytuose. Astronomas Antonis Aijomamitis (Anthony Ayiomamitis) pranešė, kad salos gyventojai ir daugybė užtemimo stebėti atvykusių svečių iš tikrųjų išvydo įspūdingą, kvapą gniaužiantį Saulės vainiko vaizdą, kai Mėnulis buvo net tris minutes visiškai užtemdęs Saulę. Mėnuliui ėmus trauktis, astronomas nufotografavo šį nepaprastą „žiedą su brangakmeniu”. Pirmieji, iš už Mėnulio šono prasimušę, spinduliai kelioms akimirkoms sukūrė tarsi švytinčią brangakmenio akutę, įstatytą į Saulės vainiko žiedą.